PARODA

Ritualinė gamta

Ritualas (lot. ritualis – apeiginis), religijose – nustatyta apeiginių veiksmų, kuriais garbinama šventybė, tvarka. Ritualas yra vienas pagrindinių kulto elementų.

Cultus Arborum (Medžio Kultas), pasak kritiko Aleksis Rannit – vienas gražiausių visatos garbinimo rūšių, išskirtinai Lietuvoje pasiekęs švelnias lyrizmo menines formas.

,,Augalą ir žmogų jungė mistiniai ryšiai, nes ir vienas ir antras nešiojo analogišką gyvybės jėgą. Pagal senus tikėjimus medžiai turi kraują ir gali kalbėti…“ (Marija Gimbutienė, Senovės simbolika lietuvių liaudies mene, 1958)

Parodoje eksponuojami dailininko Adomo Galdiko (1983-1969) išeivijos metais sukurti peizažai. Nuo 1944 m. priverstinės Galdiko emigracijos į Vokietiją, veikiant lyrinės abstrakcijos judėjimams bei Rytų Azijos spontaniškos spalvoto tušo tapybos įtakoms, peizažai pradedami lieti temperos, akvarelės ir guašo technikomis bei išplėtojama Rytų Azijoje populiariausia metų laikų tema. Kritikas Waldemar George teigė, kad Galdiko Freiburge tapyti Schwarzwaldo peizažai – genialūs, perteikiantys lietuvišką dvasią ir atspindintys dailininko sielos būsenas.

Galdikui buvo didžiausias įkvėpimas, jis ir išeivijoje nuolat jautė betarpišką sąlytį su miškais. Išgyvendamas Tėvynės ilgesį, Galdikas peizažuose kaskart kartoja vaizduotėje atgyjančius lietuviško gamtovaizdžio simbolinius motyvus. Netikėtai peizažuose atsirandančios dėmės, maištingas dramatiškų linijų ritmas išryškina šiurkštų gamtos grožį. Dailininkas, vaizduojant antgamtinių jėgų pasireiškimus, perteikia gamtos dieviškąjį pradą, atskleidžia nutolusios paslaptingos Lietuvos viziją.

Nuo 1952 m., Galdikui iš Paryžiaus išvykus į Niujorką, ten veikiant abstraktaus ekspresionizmo meninei aplinkai, peizažuose dar labiau išryškėja emocionalūs potėpiai. Galdikas pradeda tapyti špachteliu (medine mentele), vystomas anksčiau jo tapybos manierai nebūdingas paviršių faktūriškumas – pastozinė tapyba, intensyvėja eksperimentavimas spalvomis.      

Abstraktėjančiose kompozicijose pradžioje dar matomi simboliniai gamtiniai įvaizdžiai, pastarieji vėlyvojoje kūryboje sprogstančiose ryškių spalvų sankaupose virsta energetiniais gamtos stichijų transformaciniais vyksmais. Netikėtai žvilgsnis nuo žemiškojo matmens pakyla į neaprėpiamas dangaus – kosmoso erdves.

Pasinerk…

Parodos kuratorė: Ieva Kuzminskaitė

Kryžius rudenį, 1946-1947, kartonas, mišri technika, 47,2 x 34,5 cm

Shopping Cart
Scroll to Top